Paviršius vadinamas superhidrofobiniu, kai jo neįmanoma sušlapinti vandens lašeliais; tai reiškia, kad lašelis atsitrenkdamas į paviršių išlieka sferinės formos (nepasklinda) ir tiesiog nurieda, kartu nusinešdamas dulkes, purvą ar nuosėdas, kurios pasitaiko jo kelyje, ir palieka paviršių švarų.
Superhidrofobiniai paviršiai susideda iš hidrofobinių medžiagų (tokių kaip vaškas, alyva ar polimerai, kurių sudėtyje yra fluoro – pvz., teflonas) su grubiu paviršiumi, sudarytu iš maždaug 100 nm aukščio nelygumų.